Kartais padūsauja žmonės visi,
-Oi, man jau 30 , man 55.
Bet ar pagalvojot kada jūs rimtai,
Kaip jaustis, jei tau jau 700?
Juk tai Vilniaus miestas, jam viskas juokai,
Jis tik jaunuolis – atrodo gerai.
Pats Gediminas šį miestą įkūrė,
Ir žmones gyventi, ir kurtis subūrė.
Tai mano miestas, kuriame aš gimiau,
Ir savo namus, čia statysiu – sakau!
Už Vilnelę ir Nerį jį aš myliu,
Už tai, kad per Vingį praeiti galiu.
Senamiestis moja aukšta pilimi,
Vingiuotais takeliais čia paklyst negali.
Kur benueitum, ji kaip mama,
Parodys tau kelią, jei nutiktų bėda.
Šalia Tauro kalno, kur girios žaliavo,
Ir daug ąžuolų galingų siūbavo,
Šiandieną Naujamiestis skleidžia pečius,
Ir kviečia kiekvieną užsukt į svečius.
Gali atvažiuoti, gali ir ateiti,
Ir rasi tikrai pas ką tu užeiti.
Čia žmonės svetingi, priims visada,
Pavaišins kiekvieną kava, arbata.
Šiandien mano miesto gimimo diena,
Darželyje švęsim kaip niekada.
Į šventę užsuks pats Gediminas,
Jo žynys Lizdeika ir visas jaunimas.
Sakysi – nebūna, kaip tu sakai,
Bet gimtadieny vyksta stebuklai tikrai.
Jie atkeliaus būto laiko keliu,
Jų laukiu aš, lauki ir tu.
Ir švęsim, ir šėlsim mes nuo linksmybių,
Linkėsime Vilniui dar metų daugybę –
Tvirtam būt kaip plienas, geležim kalavijo,
Kuriuo Gediminas priešus išvijo.
Gyventi ir kurti Vilniuj laisvi,
Laisvė, garbė žmogui yra svarbi.
Statykime miestą, sodinkim medžius
Dirbti mokinkim ir savo vaikus.
Su gimtadieniu, Vilniau!
Linksminkimės! (Mokytojos Aušros Nemirienės žodžiai)
